Ketvirtoji
1971 Chicago
Autorius: Kazys Skaisgirys
Į anglų kalbą vertė: Rita Giedraitienė
Ketvirtoji JAV ir Kanados lietuvių Dainų šventė buvo suruošta 1971-ųjų liepos.4 d. Čikagos Tarptautiniame amfiteatre. Šventės vykdomojo komiteto pirmininkas buvo dr. Gediminas Balukas, kiti nariai – Antanas Rėklaitis, Petras Armonas, Stanley Balzekas, jr., Jonas Paštukas, Vincas Grėbliūnas, Kostas Dočkus, Jonas Jurkūnas, Jonas Vaičiūnas ir Jonas Kubilius, SJ, Kanados LB atstovas. Repertuaro komisiją sudarė: Petras Armonas – pirmininkas, Aleksandras Aleksis, Mykolas Cibas, Vytautas Gutauskas, Bronius Jurkšas ir Vincas Mamaitis. Vykdomajam komitetui padėjo dar keliolika komisijų.
Himnus ir Naujalio „Malda už tėvynę” dirigavo Vincas Mamaitis, nors programoje ir nebuvo pažymėta, kad jis buvo garbės dirigentas. Toliau dirigavo Algirdas Kačanauskas, Bronius Jonušas, Vaclovas Verikaitis, Petras Armonas, Stasys Sližys, Faustas Strolia ir Bronius Budriūnas. Suaugusių dainas palydėjo pianistai Raimonda Apeikytė ir Manigirdas Motekaitis. Šventės uždarymo žodį tarė inž. Vytautas Volertas, JAV LB Centro valdybos pirmininkas. PLB valdybos pirmininko Stasio Barzduko sveikinime rašoma, kad „Svetur dabar turime du visuotinių Dainų švenčių židinius: Australiją ir JAV su Kanada. Jas čia organizuoja Lietuvių Bendruomenė”. Tik iš tų dviejų sakinių ateities muzikos istorikai galės susidaryti teiginį, kad šią šventę tikrai globojo Lietuvių Bendruomenė. Kadangi šventės leidinyje yra įdėta LB Čikagos apygardos valdybos nuotrauka (pirm. Jonas Jasaitis), tai galima daryti išvadą, kad šventės globėjas ir buvo LB Čikagos apygardos valdyba. Leidinyje talpinamos dirigentų, solistų ir akompaniatorių nuotraukos. Toliau seka chorų aprašymai, choristų pavardės ir chorų nuotraukos. Leidinį redagavo Stasys Daunys ir Jonas Vačiūnas, techninis redaktorius – Vladas Vijeikis.
Šią Dainų šventę žurnale „Aidai” recenzavo komp. Vladas Jakubėnas. Citatos iš jo vertinimo leis susidaryti vaizdą apie šios šventės eigą:
Choristų jungtiniame chore galėjo būti apie 800 (spaudos žiniomis – apie 950). Chorai buvo sąžiningai išmokę atliekamus kūrinius; visi dainavo viską. Nesijautė žymi intonacijos nukrypimų ar ritminių netikslumų, bet trūko gyvybės, gražesnių niuansų, nuotaikos. Ši pilkai skaidri proziška nuotaika su mažomis prošvaistėmis lydėjo visą pirmąją programos dalį. Publika laikėsi gan kultūringai, tačiau dar niekuomet nėra tekę girdėti taip šykščiai plojant. Paskutinėje dalyje – Br. Budriūno kantatoje – vaizdas pasikeitė. Masinio choro dainavime atsirado gyvybė, nuotaika, gražūs skambesio antspalviai. Br. Budriūno kantata "Lietuvos šviesos keliu", pagal Bernardo Brazdžionio žodžius, teigiamai veikia savo subalansuota forma, efektingai ir patogiai parašyta chorine dalimi ir gražiai vestomis solistų partijomis. Ypač dėkinga yra boso partija, turinti pobūdį vaidilos balso, skelbiančio likiminius preities įvykius. Ji buvo puikiai atlikta Jono Vaznelio giliu įsijautimu ir gražiu balso skambesiu. Prudencijos Bičkienės solo nuskambėjo nuotaikingai. Kantatos finale, kur abu solistai dainuoja kartu su choru, jai teko nemaža aukštų gaidų, kurios reikalavo įtampos iš solistės. Publika, santūriai besilaikiusi pirmo je dalyje, Br. Budriūno veikalą priėmė griausmingomis ovacijomis. Paskutinę kantatos dalį, publikai reikalaujant, teko pakartoti. Kantatą dirigavo pats kompozitorius. Vaikų choras, sudaręs programos vidurinę dalį, subūrė apie 600 gerai paruoštų dalyvių. To nežiūrint, nebuvo tokio stipraus įspūdžio, kaip trečioje Dainų šventėje; tada, itin žymios klausytojų dalies nuomone, vaikų choras iškilo kaip stipriausias visos šventės momentas. Vaikų gausumas ir geras pasiruošimas buvo imponuojantis. Apskritai paėmus, ketvirtoji Dainų šventė laikytina pasisekusia. Užsibrėžti riboti uždaviniai buvo gerai įvykdyti; viskas praėjo sklandžiai, tiek muzikinė programa, tiek bendra organizacija. Klausytojų buvo apie 10,000. Mūsų stipriausia Dainų šventė pasilieka antroji. Trečioji, nepaisant visų nesklandumų, savo visuma irgi buvo įdomesnė už ketvirtąją. Adolfo Valeškos salės įdomios dekoracijos su originaliomis vilnietiškomis verbomis ir rausvų spalvų atspalviais sudarė gražią visumą