Organizacinio komiteto pirmininko ieškojimas dar tęsėsi beveik visus metus. 2004 metais gegužės mėnesį JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba pranešė, kad ateinančios dainų šventės organizacinio komiteto pirmininkas bus dr. Audrius Polikaitis, vyriausia meno vadovė Rita Čyvaitė-Kliorienė, o VIII-toji Dainų Šventė įvyks 2006-tais metais, Čikagoje.

Tuoj pat buvo suorganizuoti du pagrindiniai komitetai: organizacinis komitetas, vadovaujamas A. Polikaičio ir meninis komitetas, vadovaujamas R. Kliorienės. Dr. Audriaus Polikaičio, visos šventės organizacinio komiteto pirmininko ir jo komiteto narių darbas buvo telkti lėšas šventei, (ižde pinigų nebuvo, o ir tokio iždo nebuvo), visapusiškai padėti įgyvendinti meninę programą, rūpintis leidinio išleidimu, ūkiniais reikalais, nakvynėmis, organizuoti renginių vakarus, bilietų pardavimą į visus renginius, transportaciją na ir žinoma – reklamuoti šventę. Dr. Audriaus Polikaitis, užėmęs pirmininko postą, atsakingai ir nuoširdžiai ėmėsi šių pareigų. Suprasdamas kokia sunki našta griūna jam ant pečių, į savo pagalbininkų gretas pasikvietė įvairių sričių specialistus, sudarydamas organizacinį komitetą, kurio gretose buvo: Dainė Jablonskytė, Linas Gylys, Tadas Birutis, Tadas Glavinskas, Daina Matusaitienė, Dainė Quinn, Eglė Laniauskienė, Vaiva Marchertienė, Vytas Čuplinskas, Jonas Korsakas, Marius Polikaitis, Laura Lapinskienė, Taiyda Chiapetta, Lukas Laniauskas, nSJ, Kristina Žvinakytė, Rima Zigaitytė. Kiekvienas komiteto narys, prisidėjęs savo darbu, atliko ypatingai svarbų vaidmenį. Jų dėka ir autobusai laiku atvežė dainininkus į repeticija ir svečiai buvo prižiūrėti ir susipažinimo vakaras praėjo pakilioj nuotaikoj ir leidinys liko gražiu-menišku prisiminimu, o sudėjus visus tuos darbelius i vieną, likome sužavėti sėkmingai praėjusia gražia švente. Komitetų narių darbas išeivijoje, kaip ir visos šventės organizatorių yra savanoriškas ir neapmokamas. Kiekvienas aukojo savo laiką, darbą, kūrybinę energiją bendram tikslui, šiuo atveju – dainų šventei. A. Polikaičio vadovaujamas organizacinis komitetas savo darbą atliko pasigėrėtinai puikiai. Iki paskutinės detalės viskas buvo apskaičiuota, numatyta, nuspręsta ir padaryta laiku ir profesionaliai, o pats pirmininkas, visą laisvalaikį skirdamas dainai ir muzikai, radęs minutėlę, stojo į šventės atlikėjų gretas.

A. Polikaičio kvietimu buvo suorganizuotas ir Kanados organizacinis komitetas, kuris rūpinosi visais organizaciniais klausimais dėl Kanados chorų registracijos, lėšų telkimo, aukų rinkimo, repertuaro paruošimo ir t.t. Šio komiteto sudėtyje buvo: Nijolė Benotienė, Algirdas Nausėdas, Ramunė Stravinskienė, Algirdas Vaičiūnas ir Dalia Viskontienė.

Meniniam komitetui vadovavo Rita Čyvaitė-Kliorienė. Šis komitetas rūpinosi dainų šventės programa ir visais muzikiniais reikalais: repertuaro atrinkimu ir sustatymu, repertuaro knygų paruošimu ir jų korektūra, orkestruočių paruošimu, orkestro sudarymu, chorų kvietimu ir bendradarbiavimu su jų vadovais, įrašų paruošimu ir kt. Kūrybinėje grupėje buvo R.Kliorienė, Darius Polikaitis, Dalia Skrinskaitė-Viskontienė. Komitetui taip pat priklausė – Faustas Strolia – ŠALMS (Šiaurės Amerikos Lietuvių Muzikos Sąjungos) pirmininkas, Nijolė Benotienė – vyriausia spaudos atstovė, ir Lilija Gelažis bei Siga Mikoliūnaitė, kurios rūpinosi programos vaizdiniu apipavidalinimu ir visomis vaizdinėmis priemonėmis, chorų paradu, šventės vėliava, dainų inscenizavimu, video vaizdais ir kt.

Labai didelį vaidmenį atliko kiekvienas choro vadovas. Jų pečius gulė didelė atsakomybė tinkamai paruošti šventės repertuarą, prižiūrėti registracijas, įsigyti šventei reikalingus rūbus, laiku ir drausmingai dalyvauti repeticijose už ką meno vadovė buvo ypatingai dėkinga. Vyr. vadovės R. Kliorienės nuoširdus ir labai artimas bendravimas elektroniniais laiškais, telefoniniais pokalbiais su visais šventės chorų vadovais, aiškūs nurodymai, iškilusių klausimų sprendimai ir begalinis dėkingumas kiekvienam vienetui ir dainininkui, visus sujungė bendram tikslui – šventei pasiruošti kuo galima geriau.

Prasidėjus šventės ruošos darbams, buvo užsakyta Čikagos Ilinojaus Universiteto salė, talpinanti 10,000 žiūrovų ir neribotą skaičių atlikėjų. Abu vadovai norėjo, kad nė vienam atlikėjui nereikėtų savo eilės pasirodymui laukti užkulisiuose, kad visą šventę nuo pradžios iki pabaigos matytų visi dainininkai, o ypatingai mūsų jaunimas ir vaikai. Šioji salė kaip tik atitiko tokius reikalavimus.

Vienas iš svarbesnių R. Kliorienes užsibrėžimų buvo susitikimas su visais chorų vadovais ir peržiūrėjimas šventinio repertuaro. Taip kilo mintis suorganizuoti chorvedžių seminarą, kuris įvyko Dainavos stovykloje (netoli Detroito miesto, Michigan valstijoje) 2005 rugpiūčio 18-21 dienomis. Šio seminaro programą paruošė D. Viskontienė, o ūkiniais reikalais rūpinosi Rusnė Kasputienė ir org. komiteto pirmininkas A. Polikaitis.

Šventės vyriausios vadovės R. Kliorienės iniciatyva buvo įdainuotos ir įrekorduotos visos dainų šventės kūrinių partijos ir patalpintos internetinėje svetainėje. Šiam projektui vadovavo ir ypatingai svarbų darbą atliko Darius Polikaitis. Jam talkino Kristina Kliorytė ir Rima Polikaitytė-Birutienė. Žinant, kad prieš šventę bus galima tik viena repeticija, dainų partijų įrašai turėjo ir žymiai svarbesnę reikšmę. Pasiklausius įrašų, visiems buvo aišku kokia bus kūrinių interpretacija, tempas, kaip turi skambėti sudėtingesnės ritminės vietos. Ritos žodžiais tariant, tai buvo šventės „klijai” ir atlikėjams ir vadovams.

Kalbant apie šventės repertuarą, kurio sudėtyje buvo mišrių chorų, jaunimo, vaikų ir jungtinio choro dainos, reikia paminėti, kad specialiai šiai šventei buvo sukurtos net keturios naujos dainos.

• „Atsiliepk daina” muzika Ritos Čyvaitės-Kliorienės, žodžiai Nijolės Puranaitės-Benotienės
• „Skanu” muzika ir žodžiai Kęstučio Daugirdo
• „Šokių ir dainų sonetas (III)” muzika Fausto Strolios, žodžiai Anatolijaus Kairio
• „Giesmė naujajai žemei”, muzika Giedriaus Svilainio, žodžiai Nijolės Kersnauskaitės
• „Tai smagu lauke per lietų” (dainų pynė) Viktoro Ralio įžanga ir intarpai, kuriais buvo apjungtos septynios vaikų repertuaro dainos.

Aštuntoje Lietuvių dainų Šventėje dirigavo šie dirigentai:

• Renata Armalaitė
• Ilona Babinskienė
• Nijolė Puranaitė-Benotienė
• Gintarė Bukauskienė
• Jūratė Grabliauskienė
• Deimantė Grigutienė
• Birutė Jašinskienė
• Rimantas Kasputis
• Rita Čyvaitė-Kliorienė
• Jūratė Lukminienė
• Birutė Mockienė
• Raimundas Obalis
• Darius Polikaitis
• Viktoras Ralys
• Aleksandras Stankevičius
• Faustas Strolia
• Lilija Turūtaitė
• Alfonsas Vildžiūnas
• Dalia Skrinskaitė-Viskontienė

Ruošiant šią šventę, daug padėjo artimas R.Kliorienės bendradarbiavimas ir su Lietuvos liaudies kultūros centru, vadovaujamu Sauliaus Liausos. Pats direktorius tiesiogiai bendravo su šventės vadove, tarpininkavo kompozitoriams užsakant šventei muziką, perrašant natas, rengiant orkestruotes.

Aštuntą dainų šventę išeivijoje savo dalyvavimu praturtino Vilniaus Jėzuitų gimnazijos jaunimo mišrus choras, vadovaujamas Leonido Abario ir Klaipėdos miesto savivaldybės mišrus choras „Aukuras”, vadovas Alfonsas Vildžiūnas. Chorai surengė koncertus šventės svečiams, dalyvavo aukojamose Mišiose ir pačioje dainų šventėje. Svečių tarpe buvo ir Šv.Kazimiero bažnyčios choras iš Londono – Anglijos vadovaujamas Virgilijaus Vaitkaus.

8 DAINŲ ŠVENTĖ – ATSILIEPK DAINA

Šventė, kuriai išeivija ruošėsi keturis metus, neoficialiai prasidėjo penktadienį, birželio 30d. chorų vadovų ir dirigentų vakariene, kurią, kaip padėką visiems chorų vadovams už ypatingai puikų darba, suorganizavo abu pirmininkai: A. Polikaitis ir R. Kliorienė. Po vakarienės visi išskubėjo į Klaipėdos choro „Aukuras” koncertą. Sekantį rytą, šeštadienį liepos 1 dieną visi tvarkingai ir laiku atvežti iš viešbučių, rikiavosi repeticijai. Repeticija punktualiai prasidėjo 8 val. ryte ir baigėsi 5 val vakare. Choristų nuotaika ir entuziazmas, vyr. vadovės profesionalumas ir išlaikytas punktualumas buvo maloniai stebinantys. Po repeticijos, šeštadienio vakare buvo „Jazz Land” vokalinės grupės, vadovaujamos Artūro Noviko koncertas ir susipažinimo vakaronė, kurią suorganizavo Marius Polikaitis. Sekmadienis, liepos 2 diena prasidėjo šv. Mišiomis 9 val., o 14 val. visi jau buvo pasiruošę svarbiausiai daliai – dainų šventės koncertui.

Choristams balsais susėdus į savo vietas, tiksliai nustatytu laiku prasidejo 8-toji dainų šventė „Atsiliepk Daina”, kurioje dalyvavo 52 chorai ir virš 1150 atlikėjų. Dideliuose ekranuose, šventės pranešėjams Eglei Laniauskienei ir Arūnui Čiuberkiui komentuojant, pasirodė chorų paradas. Ekranuose abėcėlės tvarka buvo rodomi chorai ir jų vadovai, o pranešėjai paminėdavo ir miestą iš kurio choras atvykęs ir choro pavadinimą. Po kiekvieno pristatymo pasigirsdavo plojimai ir žiūrovų bei dalyvių džiaugsmingi sveikinimai, šūkiai. Orkestras, diriguojamas Dariaus Polikaičio, grojo maršus dar labiau sustiprindamas šventinę nuotaiką. Po chorų parado į salę buvo įneštos vėliavos ir įžygiavo visi chorų vadovai kartu su šventės dirigentais.

Visa šventės programa buvo suskirstyta į temines dalis, kurioms buvo parinktos atitinkamos dainos, vaizdiniai minties pagyvinimai ekranuose.

Ačiū tau, prigimtie – pirmoji dalis prasidėjo JAV, Kanados ir Lietuvos himnais, malda – „Už Lietuvą, Tėvynę Motiną” (muz. J. Govėdo, žodž. A. Paulavičiaus), ir patriotine daina – „Lietuva, brangi šalele” (muz. ir žodž. V. Vydūno), po kurios į salę buvo įnešta didelė šventės vėliava (8,5 m. x 5 m.). Vėliava, nuvilnijusi choristų rankomis, pakilo virš dainininkų galvų ir kabėdama scenos viduryje puošė visą šventę.

Prasidėjo šventės oficialus atidarymas. Lietuvos respublikos prezidentas Valdas Adamkus sveikinimo žodyje pabrėžė, kad daina tai ženklas, kad esame gyvi. Po sveikinimo žodžių prezidentas įteikė ordiną „Metropolitan” operos solistui, Algirdui Braziui, atidavusiam 31 metus Čikagos Lietuvių operai.

Organizacinio komiteto pirmininko Dr. Audriaus Polikaicio žodyje buvo pasidžiaugta gausiu žiūrovų dalyvavimu, visų įdėtu darbu ruošiant šią šventę ir aukomis, be kurių šis renginys nebūtų įvykęs. Dainų šventės atidarymui A. Polikaitis pakvietė vyriausią meno vadovę R. Kliorienę diriguoti jos pačios specialiai šiai šventei sukurtą teminį kūrinį „Atsiliepk Daina” (žodž. N.Benotienės).

Moterys ir merginos pasipuošusios mėlynomis skraistėmis rankose laikė priderintų spalvų dainorėlius, o virš galvų plevėsavo didžiausia vėliava, kurią suprojektavo ir pagamino Ričardas ir Aušrinė Širvinskai. Vėliavoje – mėlyna, violetinė, žalsva spalvos lyg simbolis Atlanto platybių skiriančių išeiviją nuo Lietuvos, tai mėlynas dangus, kuris vienodai gaubia ir mus, ir mūsų tėviškę, o daina, kuria stipriai ir galingai atsiliepėm į vyriausios vadovės R. Kliorienės mostus, apjungė mus visus džiaugsmingai šventei.

Šventės vyr. vadovė R. Kliorienė į repertuarą įtraukė net šešias bendro dainavimo dainas, kad šis renginys būtų ne tik choristams, bet ir dalyviams, nes visus kvietėme atsiliepti daina. Dainų žodžiai buvo atspausdinti suvenyrinėse programose, taip pat buvo rodomi dideliuose ekranuose, pakabintuose abiejose salės pusėse. Antroje dalyje, kaip tik visi jungėsi į bendrą dainą „Gražių dainelių” (muz.A.Vanagaičio, žodž. V.Stonio). Įdomiai nuskambėjo vaikų chorų atlikta liaudies daina „Augo putins”, pritariant vaikų skudučių ansambliui. Į repertaurą buvo įtrauktos ne tik išeivijos kompozitorių dainos, bet ir Lietuvos kompozitorių žinomi ir populiarūs kūriniai, kaip kad sekančioje dalyje – Nešėm atnešėm labą dienelę- žaismingai nuskambėjusi kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtes chorinė daina „Ta-ta-to”.

Lietuvos praeičiai ir visiems, paaukojusiems gyvybes už jos laisvę buvo skiriama dalis – Uždek, Motule, žvakelę. Ypatingai didelį įspūdį paliko bendrai su publika atlikta daina „Kaip verkiančio smuiko” (l.l. daina harm.R.Kliorienės, orkestruotė K.Daugėlos). Atliekant šią dainą, salėje buvo užgesintos šviesos, o visi dalyviai buvo paprašyti įsijungti mažus žibintuvėlius, kurie buvo išdalinti įeinant į salę. Ir štai tamsoje skambant kiekvieno išeivijos lietuvio širdin įaugusiems dainos žodžiams apie tyloje raudantį smuiką, ir paaukotas gyvybes tautos laisvės vardan, ir tą motinos širdies amžiną skausmą, visa baisi praeitis pavirsta į tūkstančius mažų žiburėlių. Tai mes ir mūsų vaikai, tai mūsų tevai ir anūkai, primenantys, kad niekas nėra užmiršta, kad žuvusių brangus atminimas gyvas ir žiburėliuose, ir mūsų dainoje, ir mūsų širdyse. Tik dalyvavę šventėje galėjo pajusti tą ypatinga rimties, pagarbos ir vilties jausmą išplaukusį daina ir virtusį amžinos vilties šviesele.

„Pavirsti paukščiu, pavirsti sakalu ir grįžti į Viešpaties saugomą tėvynę, į laisvą Lietuvą – dainų šalį – 50 metų svajojo išeivija. Dabar Lietuva laisva, į ją grįžtame pasidžiaugti, apie ją dainuojame: Lietuva – Viešpaties lelija, Lietuva – širdies daina.” – savo džiaugsmą laisva Lietuva skelbėme sekančios dalies – Norėčiau prisijaukinti sakalą gintarinėm akim – dainomis. Šios šventės organizavimas ir parodė, kaip artimai buvo bendradarbiaujama kartu su Lietuvos kompozitoriais užsakant naujus kūrinius, arba rašant dainas pagal išeivijoje sukurtas eiles, bylojančias išeivijos žmonių jausmus.

Po pertraukos šventė tęsėsi vaikų pasirodymo – Gražūs vaikai pelėdos – dalimi. Šalia kitų kūrinių, vaikų chorai atliko dainų pynę: Tai smagu lauke per lietų. Čia buvo apjungtos septynios vaikų repertuaro dainos – 4 originalios ir 3 liaudies, kurioms įžangą ir intarpus parašė Viktoras Ralys. Atliekant vaikų repertuaro dalį šventėje dalyvavę šokėjų kolektyvai inscenizavo pelėdą, vaikus besidžiaugiančius lietaus smagumu, o ekranuose buvo rodomi vaikų piešiniai.

Reikia paminėti, kad šventė buvo garsinama ir skelbiama visose lietuvių kolonijose įvairias būdais. Spaudoje pastoviai būdavo straipsniai, informuojantys apie atliktus darbus, atskiri chorai jungėsi bendriems koncertams, lituanistinėse šeštadieninėse mokyklose buvo pravesti vaikų piešinių konkursai. Būtent pačių vaikų nupiešti piešiniai ir buvo panaudoti dainų inscenizavimui šventės ekranuose.

Lilija Gelažis ir Siga Mikoliūnaitė buvo šių šventę pagyvinusių vaizdinių priemonių kūrėjos. Šventėje dalyvavo ir Meninio šokio Teatras iš Lemonto, IL. Vadovės: Estera Lisauskienė ir Sandra Krumhorn ir Čikagos tautinių šokių kolektyvas „Suktinis” vadovai: Salomėja ir Vidmantas Strižigauskai.

Į šventę atvyko net 10 jaunimo chorų. Beveik visi jaunimo chorai susibūrė šios šventės proga ir labai entuziastingai joje dalyvavo. Prie jų jungėsi ir svečiai iš Vilniaus, tai Vilniaus Jėzuitų gimnazijos jaunimo choras. Džiugu paminėti, kad jaunimo dalyje -Su tavim aš per pasaulį platų- buvo ne tik kūriniai mišriems ar merginų chorams, bet ir jaunimo chorų vyrams, kurie susilaukė gausių aplodismentų atlikę D. Polikaičio dainą (žodž. B. Brazdžionio) „Keleiviai” diriguojamą kompozitoriaus.

Šventinė nuotaika, besišypsantys dainininkų veidai ir skambūs balsai liejosi i gražiausius harmonijos akordus. Paskutinė dalis Tegu jungia daina vaikus Lietuvos prasidėjo populiaria išeivijoje daina „Kur giria žaliuoja” (muz. J. Gudavičiaus, žodž. K. Sakalausko-Vanagėlio), kuri visiems priminė gimtus namus. Naujas kūrinys, Anatolijaus Kairio žodžiais, „Šokių ir dainų sonetas” sukurtas kompozitoriaus ir didžiojo išeivijos mokytojo F. Strolios buvo diriguojamas D. Viskontienės, o R. Kliorienės daina „Viena šeima, viena tauta” (žodž. N. Kersnauskaitės) diriguojama A. Vildžiūno, buvo lyg vainikas visiems po pasaulį išsisklaidžiusiems Lietuvos žmonėms. Kur bebūtume esame „…viena šeima, viena tauta, nes jungia mus tėvynė Lietuva” galingai skambėjo jungtinis choras.

Ir štai paskutinis šventės akordas, dar vienas naujas kūrinys šios šventės kulminacijai – „Giesmė naujajai žemei”, kurio muzika parašė Lietuvoje gyvenantis kompozitorius Giedrius Svilainis, pagal išeivijoje gyvenančios N. Kersnauskaitės eiles. „Ir subangavo jūros, ir atliepė krantai…” dainos žodžiais galima apibūdinti ir šio kūrinio, o ir visos šventės nuotaiką, energiją ir atlikimą. Šventei parinkta mėlyna spalva, simbolizavo dangų ir Atlanto vandenyno platybes, skiriančias mus nuo tėvų žemės. O mes, tai tie laisvi paukščiai, radę prieglobstį svetimoje pakrantėje. Taip ir gimė šis naujas kūrinys, išreiškiantis išeivijos lietuvių jausmus naujajai žemei, priglaudusiai tūkstančius Lietuvos vaikų.

Galingai ir plačiai nuskambėjo šis kūrinys, diriguojant vyriausiai meno vadovei Ritai Čyvaitei-Kliorienei. Visi dalyviai buvo paprašyti išsitraukti baltas skepetaites, kurios visiems buvo išdalintos prie įėjimo ir paskutinei dainai skambant, jomis mojuoti. Vieni jomis mojavo, kiti džiaugsmo ašaras sausino, nes šventė buvo ypatingai sėkminga. Dar padainavus paskutinę dainą visiems kartu, vyriausia šventės vadovė Rita Kliorienė ir organizacinio komiteto pirmininkas Audrius Polikaitis į sceną iškvietė visus chorų vadovus, šventės dirigentus, organizacinio ir meninio komiteto narius, šokių grupių vadovus, ir kitus pries šventės sėkmės prisidėjusius asmenis, kurie buvo apjuosti tautinėmis juostomis. Aidint gausiems plojimams, kurie buvo skirti visiems dalyviams, o ypač šventės vadovams, buvo nuleista 8-tosios šventės vėliava ir kartu su šventės batuta perduota ateinančios šventės rengėjams – Kanados bendruomenės atstovams: organizacinio komiteto pirmininkams – Rasai ir Pauliui Kurams ir būsimai meno vadovei – D.Viskontienei.

Šventė baigėsi iškilmingu pokyliu Sheraton Chicago Hotel and Towers salėje, kurioje ir vėl skambėjo dainos akomponuojant keliems akordeonistams, kurių tarpe buvo ir nepailstantys šventės vadovai: R. Kliorienė ir A. Polikaitis. Vėliau prasidėję šokiai tęsėsi iki vėlyvos nakties.

Aštuntoji Lietuvių dainų šventė „Atsiliepk daina” buvo labai plačiai ir sėkmingai išreklamuota. Tik pradėjus organizuoti šventę, buvo įkurta internetinė svetainė. Visa, su švente surišta informacija, tiek dalyviams, tiek žiūrovams, aukotojams ar svečiams, ar tik šiaip besidomintiems tautiečiams, buvo talpinama ir pastoviai joje atnaujinama.

Didelį darbą atliko ir šventės spaudos atstovai, kuriems vadovavo N. Benotienė. Jų iniciatyva ir dėka buvo paruošta virš 80 straipsnių, aprašytas kiekvienas choras, įdomiausi dainininkų pasakojimai, prisiminimai, veikla, pokalbiai su šventės organizatoriais ir t.t. Visi pagrindiniai išeivijos laikraščiai: „Tėviškės Žiburiai”- Kanada, „Amerikos Lietuvis”- Čikaga, ir ypatingai „Draugas” – Čikaga spausdino jiems paruoštus straipsnius tuo garsindami šį neeilinį ivykį.

Šio įvykio įamžinimui buvo išleistas šventės DVD, o pačią šventę du kartus transliavo ir Lietuvos televizija. Pasibaigus šventei visiems liko ypatingai gražiai išleistas šventinis programos leidinys, kuri redagavo Eglė Laniauskienė ir kuris yra turtingas nuotraukomis, chorų istorija, choristų pasisakymais, sveikinimais ir linkėjimais. Leidinyje ypatinga padėka skiriama rėmėjams, kurių nuoširdus dosnumas palengvino šios šventės ruošimą. Tai Lietuvių Fondas, Illinois Department of Commerce and Economic Opportunity, Bureau of Tourism ir Tautinių Mažumų ir Išeivijos Departamantas, šalia kurių rykiuojasi visa eilė pavienių aukotojų. Viena iš didžiausių asmeninių aukų tai virš 10 tūkstančių paaukoję Maria ir Antanas Rudžiai.

Aštuntoji Lietuvių Dainų Šventė „Atsiliepk Daina” įvykusi 2006 metų liepos 1-2 dienomis Čikagoje, įrodė, kad ir po 50-ties metų išeivijoje yra gyva dainų švenčių tradicija, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išeivijoje būtina tęsti lietuvišką veiklą, norint ir toliau išlaikyti ir vystyti tėvų ir senelių atvežtą ir paliktą turtą: kalbą, muziką, dainą.

Dainų šventės organizavimo ir vykdymo darbai, gyvenant įvairiais įsipareigojimais ir darbais užimtoje visuomenėje, buvo atlikti savanorių žmonių, aukojusių savo laisvalaikį, žinias ir kūrybą. Šventė buvo pradėta organizuoti neturint nė vieno cento, o organizatorių tikėjimas, kad išeivija finansiškai rems tokį renginį, tapo džiugia tikrove.

Laiminga tauta, turinti stiprius mokslininkus, mokytojus, šalies vadovus, vedančius sėkmingu keliu. Išeivija irgi gali džiaugtis, nes ši šventė parodė, kad atsiradus tinkamiems ir stipriems vadovams, galima padaryti tai, kas atrodė niekada nebebus įgyvendinama. Vyriausia meno vadovė R. Kliorienė ir organizacinio komiteto pirmininkas A. Polikaitis atliko ypatingai svarbų išeivijos chorinės muzikos ir dainų švenčių atkūrimo darbą. R. Kliorienės dėka susibūrė jaunimo ir vaikų chorai, į vietinius chorus įsijungė iš Lietuvos neseniai atvykę žmonės, chorinės muzikos aruodai pasipildė naujais kūriniais, pagyvėjo veikla mažesnėse lietuvių bendruomenėse, sustiprėjo ryšys tarp Lietuvos ir išeivijos chorvedžių ir choristų.

Atvertus naujo šimtmečio puslapį, Ritos ir Audriaus dėka, išeivija savo istoriją paženklino veiklos gyvybingumu ir džiugios ateities ženklu. 50 metų SKAMBĖJOME DAINA dabar ATSILIEPĖM DAINA ir TOLIAU GYVENSIME DAINA!