2010 m. liepos 2-4 dienomis Kanadoje, Toronto mieste, ivyko IX išeivijos lietuvių dainų šventė „Daina aš gyvenu”. Kanados lietuviai šios šventės šeimininkai buvo antrą kartą po 32 metų pertraukos. Šį savaitgalį kanadiečiai šventė Kanados dieną, amerikiečiai – Amerikos nepriklausomybės dieną, o Lietuva ruošėsi karaliaus Mindaugo karūnavimo paminėjimui – Lietuvos valstybės dienai. Šventės rengėjai buvo: Kanados ir JAV Lietuvių Bendruomenė ir Šiaurės Amerikos Muzikos Sąjunga.

DAINŲ ŠVENTĖS RENGINIAI

liepos 2 d.

19:30val. Marijono Mikutavičiaus koncertas

Dainų šventės renginiai vyko visą savaitgalį. Penktadienį, liepos 2 d. 19:30val. visus į susipažinimo vakarą sukvietė Marijono Mikutavičiaus koncertas. Jame dalyvavo apie 1000 atvykusių šventės dalyvių, svečių, ir Toronto lietuvių. Nuotaika buvo puiki, visi džiaugėsi gera muzika ir girdėtomis dainomis, kurias tik pradėjus M.Mikutavičiui dainuoti, jungėsi visi dalyvavę. Veidai švytėjo džiaugsmu, besiliejančia energija ir jaunatviškumu.

liepos 3 d.

nuo 8:30val. iki 17:00val. Bendra chorų repeticija Hershey centre

17:00 val. „Miestelio Vakaronė” Toronto Airport Marriott Hotel

Repeticija praėjo sklandžiai, pagal rengėjų suplanavimą, o vakarinė dienos dalis irgi neapvylė dalyvių. Entuziastingai grojo Toronto lietuvių kaimo kapela, skambėjo dainos, vieni kitus gaudė mažieji, sukosi poros, kaip ir pas gerą šeimininką – putojo lietuviškas alus. Namudininkai prekiavo įvairiais suvenyrais, lietuviškais produktais ir gaminiais. Visur sukiojosi apelsinų spalvos marškinėliais vilkintys savanoriai-padėjėjai, kurie šioje šventėje atliko viską, kad ji būtų Toronto rengėjų, o ir visų Toronto lietuvių pasididžiavimas.

liepos 4 d.

Šventos Mišios

Šventos Mišios buvo aukojamos visose trijose Toronto Lietuvių parapijose ir Toronto Airport Marriott viešbutyje, sekmadienį, liepos 4 dieną. Dvasiniai pakylėję, pagarbinę ir padėkoję Aukščiausiam, visi skirstėsi ruoštis pagrindiniai šio savaitgalio daliai – dainų šventei.

14:00val. IX išeivijos dainų šventė „Daina aš gyvenu” Hershey centre

Dalyvavo virš trijų tūkstančių žiūrovų ir klausytojų. Išsamesnis šventės aprašymas sekančiose dalyse.

19:00val. Pokylis „Miško balsai” International centre

Paskutinis savaitgalio renginys, buvo šventinė vakaronė – džiaugsmo vakaras, kurio metu visi linksminosis, kalbėjosi, fotografavosi, dalinosi įspūdžiais apie labai sėkmingai pavykusią IX dainų šventę „Daina aš gyvenu”.

DALYVIAI

Ši šventė buvo ypatinga ir tuo, kad joje dalyvavo gausus skaičius dainininkų, o ypač jaunimas ir vaikai. Iš 54 chorų atvykusių iš Lietuvos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, JAV ir Kanados susidarė 1111 dainininkų – pusė iš jų buvo vaikai ir jaunimas. Šventėje grojo „Hannaford Street Silver Band” (40 žmonių pučiamųjų orkestras), dirigavo 17 dirigentų. Iki šiol dainininkų skaičiumi gausiausios buvo 1971m. šventė Čikagoje ir 1978 m. šventė Toronte, kuriose dainavo apie 1400 dainininkų.

PROGRAMA

Išeivijoje buvo surengtos devynios dainų šventės, kurios daug kuo buvo panašios ir daug kuo skyrėsi viena nuo kitos. Ši šventė buvo ypatinga ir unikali. Šventės pavadinimas – „Daina aš gyvenu” parinktas neatsitiktinai. Vyriausia meno vadovė Dalia Skrinskaitė—Viskontienė, visą gyvenimą paskyrusi chorinio dainavimo veiklai išeivijoje, kartu su savo dainininkais yra išdainavusi tūkstančius dainų, dainelių, rimtų choro veikalų ir dar rimtesnių klasikinių kūrinių. Jai, kaip ir daugeliui lietuvių išeivių, daina ir buvo arčiausias prisilietimas prie tėvynės, prie jos tradicijų, papročių, istorijos. Metai kaupėsi, daugelis vyresniųjų paliko dainininkų eiles. D.Viskontienė norėjo, kad ši šventė būtų lyg simbolinis „ačiū” už nutiestą dainos kelią į tėvynę, už išsaugotą dainų švenčių istoriją, tradicijas ir jų unikalumą; „ačiū” visiems, kurie kaip ir ji, gyveno ir gyvena daina.

Dalia Skrinskaitė-Viskontienė, įsipareigojusi vyriausios meno vadovės pareigoms, dainų šventę įsivaizdavo naujoviškai – scenizuoto pasirodymo formoje. Dainos turėjo atskleisti žmogaus gyvenimo pakopas, o visa šventė turėjo būti kaip spektaklis, panaudojant vaidybos elementus, dekoracijas, temos vystymą ir žinoma – dainas. Scenarijaus autoriai Laimutė Kiesielienė ir Dalia Viskontienė su Jurgio Sederavičiaus, Nijolės Benotienės ir Birutės Litvinienės įnašu, „lydė” visas dainas į vientisą mintį – saulės kelionę aplink žemės rutulį lygiagrečiai tapatindami su žmogaus gyvenimo dalimis. Koncertas pradėtas švintančio ryto garsais vedė į dienos darbus – atėjęs vakaras – kvietė apmąstymams, naktis simbolizavo žiemos šalčius, o vėl patekėjusi saulė, priminė, kad daina skambės, kol tauta bus gyva, kol visi jungsimės ir stengsimės išlaikyti brangiausias dvasines tautos vertybes.

Parinktas šventės repertuaras, nuo harmonizuotų liaudies dainų, originalių chorinių kūrinių iki specialiai šiai šventei užsakytų kūrinių, atitiko visas šventinio koncerto-spektaklio dalis. Naujai sukurtos dainos, kurios visos turėjo mecenatus, buvo sekančios:

• Daina aš gyvenu – muz. L.Abario, žodž. N. Puranaitės-Benotienės
• Saulė dovanojo – muz. ir žodž. K.Daugirdo
• Dainuokim pasauliui – muz.S.Kliorio, žodž. N.Benotienės
• Dainos sparnais – muz.R.Čyvaitės-Kliorienės, žodž.N.Benotienės
• Buvo Žodis Lietuva – muz. R.Biliūno, žodž. V.Bučmienės
• Nebuvo tai žemė – muz.R.Biliūno, žodž.N. Benotienės

Šventės dalyviams ir svečiams buvo išleistas šventės leidinys, kurį redagavo Ramūnė Jonaitienė, (lietuviškus įrašus paruošė N.Benotienė ir B.Litvinienė, kuri taip pat padarė visus vertimus) o išleido organizacinis komitetas (Rasa ir Paulius Kurai kopirmininkai). Leidinyje sudėti valstybių vadovų ir nusipelniusių tautos ir išeivijos veikėjų sveikinimai, pačios šventės ir joje panaudotų simbolių aprašymas, Lietuvių liaudies dainų tradicijos, sudėtos visų dalyvavusių chorų nuotraukos ir įdomesni veiklos įvykiai. Leidinio medžiaga pateikta lietuvių ir anglų kalbomis atspindėjo turtingą mūsų tautos kultūrą ir išeivijoje išsaugotas jos tradicijas. Tai liko brangus prisiminimas kiekvienam dalyvavusiam ir puiki suvenyrinė dovana šventėje nedalyvavusiems.

Žymiai mažesniu formatu buvo išleista šventės programa, kuri buvo patogi įsidėti i krepšį, nesunki neštis ir suteikianti svarbiausią savaitgalio įvykių informaciją.

SCENARIJUS—Nepaprastai didelį įspūdį visiems paliko šventės scenarijus, kuris susidėjo iš penkių dalių.

Pirmoji šventinio koncerto dalis-rytas: „Dainos sparnais leisk man pasveikint ryto saulę”.

Rytas-simbolis žmogaus gimimo, vaikystės, tautos pradžios, o daina, kaip ir mes, išsiritusi iš Lietuvos lopšio, lydi mus visą gyvenimą. Krivių Krivaitis, tai mūsų pagoniška praeitis. Griausmingu trenksmu sudreba visas Hershey centras, kai sudundėjus griaustiniui, blykstelėjus žaibui užsidega aukuras ir i sceną, lydimas pulko vaidilučių ramiai įeina Krivių krivaitis. Vyksta aukuro saugojimo apeigos, brėkšta rytas, gimsta žmogus gyvenimui, skamba dainos.

Antroji dalis – diena: „Man reik dainos, kaip žemei saulės”.

Religinį ryšį tarp žmonių, protėvių ir dievų kūrė dainavimas – svarbiausia lietuvių apeiga. Žmogaus gyvenime diena, tai jaunystė, tai pavasaris, tai derliaus žydėjimas, tai meilės čiulbesiu skambančios mergelės ir bernelio dainos. Krivių krivaitis ir vaidilutės tiesia baltas rankšluosčių juostas, lyg kelią į gyvenimą naujoms kartoms ir šventai saugo amžiną ugnį.

Trečioji dalis – vakaras: „Ten toli už žvaigždės, vakaras tylus”.

Saulė vis mažiau šviesos siunčia į žemę – artėja virsmas į žiemą. Vyresniems tai ilgesio metas, jaunimui – jungtuvių laikas. Prie aukuro palinkęs krivaitis saugo šventąją gyvenimo ugnį. Ten toli už žvaigždės ir visi mūsų išėję, ten toli už žvaigždės ir mūsų gimtieji namai. Mus visus riša tas pats besikartojantis gyvenimo ratas.

Ketvirtoji dalis – naktis: „Nakties užkalbėjimai”.

Nusileidus saulei, susirinkę po ąžuolu, mūsų gentainiai šaukdavo ugnį: ugnie, ateik iš akmens, iš medžio, ateik iš dangaus ir žemės, būk mums gera, apgink nuo šalčio ir tamsos, suteik stiprybės. Tai prisiminimai apie sunkią tautos dalį, tai laikas asmeniniams apmąstymams, tai pradžia ir vėl naujai gyvybei.

Penktoji dalis – rytas: „Daina ir aš tas pats esu”.

Kasdienis saulės sugrįžimas buvo laukiamas kaip kūdikio gimimas, kaip gamta laukia pavasario, kaip pasitraukę iš tėvynės laukia jos laisvės. Visa mūsų istorija sudėta į dainas, o daina lydi mus visą gyvenimą, o žmogaus gyvenimas – tai saulės ratas, o saulės rato altorius žemėje – aukuras prie kurio mes visą laiką burėmės. Pagrindinis veikėjas – Krivių krivaitis ir vaidilutės vedė istorijos vingiais, sutapatindami gamtą ir žmogaus gyvenimą, žmogaus gyvenimą ir dainą, o daina, tai tautos istorija. Daina skambės, kol bus ją dainuojančių.

DEKORACIJOS

Visos dainos atitiko scenarijaus temą, paįvairintos vaizdinėmis priemonėmis, šokiais, ekranuose rodomomis skaidrėmis, kurias sumontavo Arūnas Pabedinskas. Skrido žąsys, balti balandžiai, šoko ramunės su peteliškėmis, sukosi ąžuolo lapai, skraidė ir vėliau pelėdžiukus perėjo pelėda, aukure degė vaidilučių saugoma ugnis. Toronto lietuvių jaunimo ansamblio „Gintaras” šokėjai buvo pagrindiniai talkininkai tose dalyse. Visas vaizdines priemones sukūrė architektas Jurgis Sederavičius ir jo kūrybinė grupė, o pastatymo koordinatoriai buvo Raimondas Paškaukas ir Jurgis Valaitis.

EMBLEMA

Šventės emblema – spinduliuojanti saulė. Jos autorė – menininkė Snaigė Šileikienė. Viena saulės pusė šviesi, kita – tamsi. Tai simbolis jungiančio ryšio tarp tėvynės ir išeivijos. Ta pati saulė šviečia mūsų Lietuvai, o juos užmigdžiusi, skuba dienos darbams prikelti mus. Saulės ratas, tai žmogaus gyvenimo simbolis, tai metų laikai, tai gimimas ir žemės kelionė į amžinus namus.

PROGRAMA

Šventės scenarijus diktavo viso pasirodymo eigą.

• Skambant maršų muzikai pagal Dariaus Polikaičio mostus, plačiuose ekranuose rodomomis skaidrėmis, programos vedantysis Saulius Simonavičius pristatė renginyje dalyvaujančius vienetai, vokalinius amsamblius ir chorus.
• Po chorų pristatymo į salės aikštę sužygiavo jų vadovai ir šventės dirigentai.
• IX dainų šventės atidarymas pradėtas Kanados, JAV ir Lietuvos himnais, po kurių, skambėjo kom.J.Govėdo kūrinys „Viešpaties pasaulis” diriguojant D.Viskontienei.
• Šiuo kūriniu buvo pagerbti visi buvę dainos puoselėtojai, ypač žinomas Toronto lietuvių choro vadovas, koncertmeisteris, dirigentas ir kompozitorius ata. Jonas Govėdas. B.Brazdžionio eiles skaitė Rūta Girdauskaitė.
• Šventės organizacinio komiteto kopirmininkai Rasa ir Paulius Kurai Lietuvos ir Kanados valstybinėmis kalbomis tarė sveikinimo žodį, šventė prasidėjo.
• Dundėjo griaustinis, liepsnojo aukuras, skambėjo dainos, šypsojosi choristų akys. Vaidilutės šnibždėjo maldas pagoniškiems dievams, aukštyn į dangų vis pakildavo Krivių krivaičio (aktorius Kęstutis Kalvaitis) grūmojanti lazda, o ant dirigentų pakylos lipo vis kiti dirigentai: ir solidžią darbo praktiką turintys vadovai ir jaunimas, žinomi išeivijos chorų specialistai ir iš Lietuvos atvykę svečiai.

Šventėje dirigavo 17 dirigentų:

• Nijolė Puranaitė-Benotienė
• Gintarė Bukauskienė
• Kęstutis Daugirdas
• Deimantė Grigutienė
• Romualdas Gražinis
• Rimas Kasputis
• Rita Čyvaitė-Kliorienė
• Saulius Kliorys
• Liudas Landsbergis
• Dalia Mockienė
• Birutė Mockienė
• Raimundas Obalis
• Darius Polikaitis
• Aleksandras Stankevičius
• Alfonsas Vildžiunas
• Dainius Vaičekonis
• Dalia Skrinskaitė-Viskontienė

Šventės pabaigoje žodį tarė JAV LB Krašto valdybos pirmininkas Vytas Maciūnas. Jis padėkojo už puikiai suorganizuotą dainų šventę ir pakvietė į 2012m. Bostone rengiamą XIV išeivijos šokių šventę. Sveikinimo žodį tarė ir Kanados LB pirmininkė Joana Kuraitė-Lasienė, bei Lietuvos Respublikos ambasadorė Kanadai Gintė Damušytė.

Ambasadorė, Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės įgaliota, įteikė šventės vyriausiai vadovei Daliai Skrinskaitei-Viskontienei Lietuvos Respublikos Ordiną „Už nuopelnus Lietuvai” medalį. Toks D. Viskontienės paminėjimas, tai lyg pagerbimas visų, kurie eilę metų dirbo kartu su ja, o Dalia choriniam dainavimui paaukojo visą savo gyvenimą. Vyriausios dainų šventės vadovės apdovanojimu džiaugiasi visi Toronto lietuviai.

Renginio pabaigoje choristų rankose įsižiebė geltonos, raudonos ir žalios švieselės, kurios susiliejo į trispalvę, kai choristai kartu su M.Mikutavičiumi atliko paskutinę į repertuarą įtrauktą dainą „Pasveikinkit vieni kitus”.

REPERTUARAS

Ne tik šventės scenarijus, bet ir choriniai kūriniai buvo įdomūs harmonijomis, ritmu ar sudėtinga atlikimo technika. Renkant repertuarą vyr. šventės vadovė D.Viskontienė stengėsi kuo daugiau panaudoti išeivijos kompozitorių kūrybą, o jeigu kokių dainų ir trūko, jas mūsų kompozitoriai sukūrė. Tokiu būdu, šios šventės dėka, išeivijos chorinės muzikos kraitis pagausėjo šešiomis naujomis – originaliomis dainomis.

Ypatingai didelę sėkmę turėjo dainos atliekamos kartu su publika. Ši tradicija, pradėta R.Kliorienės VIII dainų šventėje, buvo pakartota ir šioje. Visi klausytojai labai entuziastingai jungėsi į bendras dainas ir dainavo kartu su jungtiniu choru. Reikia paminėti ir tai, kad visos penkios bendros dainos labai meistriškai, muzikaliai ir patogiai dainavimo balsui, buvo suharmonizuotos R.Kliorienės. R.Kliorienės indėlis į šią dainų šventę tęsiasi ilgu sąrašu nuo dainų harmonizavimo, naujų kūrinių rašymo iki artimo ir nuoširdaus profesinio bei asmeninio bendravimo su vyriausia meno vadove D.Viskontiene.

Sudėtingas chorinis kūrinys „Nebuvo tai žemė” buvo sukurtas IX dainų šventei Toronte ir dr.Jono ir dr.Terri Prunskių paskirtas viso pasaulio žmonėms, kurie buvo priversti palikti savo tėvynę,* buvo ypač nelengvas paruošti. Rimo Biliūno sukurta muzika (žodž. N.Benotienės) buvo gausi ir turtinga akcentuotais akordais, sinkopuotu ritmu, melodijos šuoliais. Ne vienas Lietuvos chorvedys – profesionalas nusistebėjo ir pagyrė išeivijos vadovus ir choristus, o ypač meno vadovę nepabūgusią imtis tokio ambicingo kūrinio.

Šventė buvo ypatinga ir tuo, kad joje pirmą kartą masiniam chorui dirigavo išeivijos jaunieji vadovai:

• Kęstutis Daugirdas
• Saulius Kliorys
• Liudas Landsbergis
• Dalia Mockienė
• Dainius Vaičekonis

RENGIMO KOMITETAS

Vyriausia meno vadovė, D.Viskontienė stengėsi kuo daugiau į šventės organizavimą ir dalyvavimą įtraukti jaunos kartos žmonių. Kuriant šventės scenarijų, renkant repertuarą, organizuojant choro vadovų stovyklą, ruošiant pasilinksminimo vakarus, kuriant internetinę svetainę, inscenizacijas ir kt. absoliučiai visur buvo kviečiamas jaunimas. Tą pačią viziją turėjo ir IX Dainų šventės kopirmininkai Rasa ir Paulius Kurai ir jų vadovaujamas visas IX Dainų šventės rengimo komitetas:

• Paulius Kuras
• Rasa Kurienė
• Dalia Skrinskaitė-Viskontienė
• Rūta Kličiene
• Julija Danaitienė
• Gitana Judvytytė
• Dalia Pajarskaitė-Peddle
• Rūta Žilinskienė

Šie žmonės buvo dainų šventės širdis ir pulsas, įkvėpimas ir visų kūrybinių perlų įgyvendinimas. Jų įdėtas darbas į šį renginį yra neįmanomas pilnai suprasti tokių pareigų ir tokio darbo pačiam nedirbus. Tų devynių žmonių būrelis, savo aistra įkvėpė virš 300 geranorių dirbusių 4 metus ir visais sugebėjimais prisidėjusių prie šventės įgyvendinimo. Susidarė visa eilė darbo grupių-komisijų.

MUZIKOS KOMISIJA

Trijų chorų vadovai geriausiai suprasdami išeivijos chorinį pajėgumą, buvo pagrindas muzikos komisijos sprendimams:

• Dalia Skrinskaitė-Viskontienė
• Rita Čyvaitė-Klorienė
• Darius Polikaitis

Jiems talkino vaikų ir jaunimo chorų atstovai:

• Nijolė Puranaitė-Benotienė
• Saulius Kliorys
• Birutė Mockienė

DAINŲ MOKYMOSI ĮRAŠAI

• Darius Polikaitis
• Rima Birutienė
• Saulius Kliorys
• Kristina Kliorytė

CHORVEDŽIŲ IR JAUNIMO CHORŲ SEMINARAI DAINAVOS STOVYKLOJE

• Rusnė Kasputienė
• Rita Čyvaitė-Kliorienė
• Saulius Kliorys
• Birutė Mockienė

DARBO KOMITETAI

• Scenarijaus vazdinis apipavidalinimas: Jurgis Sederavičius
• Pastatymo koordinatoriai: Raimundas Paškauskas ir Jurgis Valaitis
• Koncertinė apranga: Ramunė Stravinskaitė ir Ramunė Stravinskienė
• Fotografai: Daina Puterienė ir Romas Puteris
• Salių nuoma: Viktoras Šimkus
• Transportas: Raimundas Valadka
• Spauda: Nijolė Puranaitė-Benotienė, Andrea Benotaitė, Danguolė Lelienė ir Gabija Petrauskienė
• Techninė pagalba: Leonas Baziliauskas, Birutė Litvinienė, Gintas Neimanas, Arūnas Pabedinskas ir Rūta Rusinienė
• Tinklapis ir elektroninė žiniasklaida: Dalia Pajarskaitė-Peddle, Andrea Benotaitė, Andrius Birgiolas ir Vaiva Kuraitė
• Vadovų pagerbimo vakaras: Morkus Sungaila, Ina Sungailienė, Andrius Birgiolas, Snaigė Šileikienė ir Dalia Skrinskaitė-Viskontienė
• Repeticijos savanorių komisija: Aldona Bubulienė
• Miestelio vakaronė: Tomas Kuras
• Šventų Mišių komisija: Prelatas Edmundas J. Putrimas, Dalia Skrinskaitė-Viskontienė
• Pokylis: Silvija Saplienė
• Bilietų platinimas: Algis Kaminskas, Paulius Kuras ir Virginia Zubrickienė
• M.Mikutavičiaus priėmimas: Gitana Judvytytė, Teodoras Pabreža, Romas Krasauskas
• Garbės svečių priėmimas: Rūta Žilinskienė, Aušra Karkienė, Irena Meiklejohn, Dalia Valaitienė
• Mugės ir suvenyrų komisija: Laima Lafitte, Linas Zubrickas
• Saugumas: Jonas Putrimas
• Lėšų telkimas: Paulius Kuras

Ši IX dainų šventės „Daina aš gyvenu” istorija yra baigiama rašyti praėjus trims metams po šventės. Tai ne tik po šventės įkaitusių jausmų rinkinys, tai mintys prisiminus nuostabų renginį, į kurį visi Toronto lietuviai įdėjo labai daug nuoširdžiausio darbo, ir kuriuo didžiuojamės vis daugiau ir daugiau. Šis renginys buvo visus vienijantis renginys ir ruošdamiesi jam pajutome kiek daug mes galime atlikti, net ir nebūdami kokios nors srities specialistai.

Dirbdami be jokio užmokesčio, mes jautėmės gavę žymiai daugiau, nei pinigais būtų galima įkainuoti, ir tokiam projektui tereikėjo tiek nedaug: minties, vizijos ir svarbiausia – sugebančio bei kitus įkvepiančio vadovo – Dalios Viskontienės. Ačiū, Dalia, už dainą, kuria pati gyveni ir kitus vedi. Ačiū Pauliui ir Rasai Kurams, už nuostabiai surengtą šventę.